Kodėl Italijos profesinėje mokykloje kiekvienoje pamokoje dirba po tris mokytojus? Ir taip kiekvienoje klasėje, nors mokinių apie 20 – visai kaip pas mus. Šis klausimas mus neramino vizituotose mokyklose, gautas atsakymas paprastas, bet apie jį vėliau, o dabar apie tuos tris mokytojus.
Vienas mokytojas yra atsakingas už teorinį mokymą, tai inžinierius, profesinės srities teoretikas, baigęs aukštąjį mokslą, dažniausiai atėjęs dirbti iš darbo rinkos. Tam, kad galėtum Italijoje dirbti profesijos mokytoju, reikia įgyti pedagoginį išsilavinimą, mokslai trunka metus, anksčiau trukdavo netgi dvejus, nes pedagogo darbas reikalauja rimto pasirengimo. Antrasis mokytojas yra atsakingas už praktinį mokymą, o trečiasis – ne visai mokytojas, mes jį vadintume laborantu – yra atsakingas už praktinio mokymo įrenginius, jų sklandų veikimą, reguliavimą ir t.t. Mes klausiame, o kodėl mokytojai negali patys įrenginių prižiūrėti? Ir mums tuoj pat paaiškina, kad įstatymai neleidžia pedagogui reguliuoti įrenginių, jeigu būtų padaryta žala – mokytojas turėtų atlyginti iš savo kišenės.
Dar priduria, kad mokytojai yra teoretikai, ne praktikai, jie neturi pakankamai įgūdžių, ir jiems nereikia to mokėti. Taigi reziumuokime – klasėje yra mokytojas, atsakingas už teorinį mokymą, mokytojas, atsakingas už praktinį mokymą, ir laborantas, atsakingas už įrenginius. Jei klasėje yra specialiųjų poreikių mokinys, su juo individualiai visą pamoką dirba dar ir socialinis pedagogas. Taip yra dėl vienos priežasties – dėl ugdymo kokybės ir saugumo. Tam, kad mokytojai ir mokiniai jaustųsi saugiai, saugumu dar rūpinasi ir budėtojai – kiekviename koridoriuje po du. Paklausus apie ugdymo kokybę, mokiniams keliamus reikalavimus, išgirstame, kad keliami reikalavimai pastaraisiais metais buvo sumažinti, tačiau vis tiek kiekvienas mokinys privalo laikyti bendrojo ugdymo ir profesijos egzaminus (raštu ir žodžiu), vizito metu turėjome galimybę pamatyti mokinių egzaminų darbus, nagrinėjome užduotis, galėjome palyginti su mūsų mokinių darbais, pasisemti idėjų.
IIS Galileo Ferraris profesinėje mokykloje stebėtų pamokų metu nustebino ganėtinai griežta mokytojų nuostata dėl mobiliųjų telefonų naudojimosi pamokų metu. Jeigu telefonai nėra reikalingi pamokos užduotims atlikti, jie yra surenkami ir padedami ant mokytojo stalo. Mokiniai, neturėdami telefonų, yra pamokose labiau susikaupę, nesiblaško. Stebėdami pamokas įsitikinome, kad jie yra įpratę prie tokios tvarkos.
IIS Zerboni mokykloje didžiausią įspūdį paliko stebėtos siuvėjo mokymo programos pamokos. Dalyvavome trečio kurso mokinių pamokose (Italijos profesinėse mokyklose mokiniai mokosi 5 metus, pirmuosius dvejus mokosi daugiau bendrojo ugdymo dalykų ir tik nuo trečiųjų metų pereinama prie tikslinio profesinio mokymo). Vienos stebėtos pamokos metu dviems kolegėms iš mūsų grupės buvo pasiūtos gražios liemenės. 
Bet svarbiausia ne liemenės, o procesas, kaip tai buvo padaryta. Kadangi pamokoje dirbo trys mokytojos, tai mokinių darbų paskirstymas buvo įvairus: vieni mokiniai mokėsi skirtingų dygsniavimo būdų, kiti atsiskaitė rašto darbus, gabesnieji, kurie jau spėjo atlikti jiems paskirtas užduotis, su mokytoja inžiniere siuvo liemenes – matavo, kirpo, dygsniavo. Pamokos pabaigoje teorijos mokytoja viską apibendrino ir dar spėjome nusifotografuoti. Beje, buvo labai įdomu padiskutuoti su mokiniais, pakalbėti apie jų kasdienį gyvenimą mokykloje, pavyzdžiui, į mokyklą kai kurie mokiniai važiuoja net dvi valandas, nes gyvena kitoje Turino miesto pusėje, bendrabučių jie neturi, bet ir nesiskundžia, nes nori mokytis.
Vizitas į Turiną vyko pagal mokykloje įgyvendinamą „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo profesinio mokymo mobilumo projektą „Tarptautiškumo strategijos įgyvendinimas per Erasmus+ veiklas“ Nr. 2018-1-LT01-KA116-046778. Gruodžio 8-15 d. mobilume dalyvavo direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Domžienė, neformaliojo švietimo organizatorė, profesijos mokytoja I. Balčiūnienė ir projektų vadovė M. Žilinskė.
P.S. Įėjus į klasę, visi mokiniai atsistoja, ir sėdasi tik mokytojui leidus.
Projektų vadovė Modesta Žilinskė
„Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.”
